Tė pyesin ty (Muhammed) pėr plaēkėn (e fituar nė luftė), thuaju: Plaēka,
(mėnyra e ndarjes sė saj) ėshtė ēėshtje e All-llahut dhe tė dėrguarit, prandaj
kini frikė All-llahun, pėrmirėsoni gjendjen e unitetit tuaj dhe nėse jeni
besimtarė, respektone All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij.
E, besimtarė tė vėrtetė janė vetėm ata, tė tė cilėve kur pėrmendet All-llahu u
rrėnqethen zemrat e tyre, kur u lexohen ajetet e Tij u shtohet besimi, dhe qė
janė tė mbėshtetur vetėm te Zoti i tyre.
Pėrkujtoni kur All-llahu ju premtoi njerėn prej dy grupeve se ėshtė juaja, e ju
dėshironit tju takojė ai (grup) i paarmatosur, ndėrsa All-llahu dėshiroi qė me
premtimet e Tij ta vendosė tė vėrtetėn, e tė zhdukė nė themel mbeturinėn e
mohusve.
All-llahu nuk e bėri atė (ndihmėn) pėr tjetėr (tu japė myzhde) dhe pėr ti
forcuar (qetėsuar) me tė zemrat tuaja, pse ndihma nė realitet ėshtė vetėm prej
All-llahut. All-llahu ėshtė mbizotėrues dhe i urtė.
Dhe kur Ai ju kaploi me njė kotje (gjumė) qė ishte siguri pėr ju nga ana e Tij,
ju lėshoi shi nga qielli pėr tju pastruar me tė, largoi prej jush shtimet e
shejtanit, e qė tė fuqizojė bindjen nė zemrat tuaja dhe tju pėrforcoj me tė (me
shi) kėmbėt tuaja.
Edhe kur Zoti yt u kumtoi engjėjve se: Unė jam me ju, pra, inkurajoni ata qė
besuan! Unė do tė hedh frikė nė zemrat e atyre qė nuk besuan, e ju goditni nė
qafė e lartė, mėshonju atyre nė ēdo gjymtyrė (gishtėrinj).
Kėtė (ndėshkim pėr ta) ngase kundėrshtuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e
kush kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarn e Tj, nuk ka dyshim se All-llahu
ėshtė ndėshkimfortė.
Kush ua kthen atyre shpinėn, nė atė moment veē atij qė kthehet pėr tė luftuar
ose pėrtiu bashkėngjitur njė grupi tjetėr, ai ka tėrhequr kundėr vetes
hidhėrimin e All-llahut dhe vendi i tij ėshtė Xhehennemi. E ai ėshtė pėrfundim i
kq.
Ju nuk i mbytėt (nė tė vėrtetė) ata, por All-llahu (me ndihmėn qė ua dha) i
mbyti ata, dhe ti nuk i gjuajte ata, por All-llahu (tė ndihmoi) i gjuajti, e
(bėri kėtė) pėr ti shpėrblyer besimtarėt me njė dhunti tė mirė nga ana e Tij.
All-llahu gjithēka dėgjon dhe di.
Nėse ju (idhujtarė) kėrkuat fitore, ja, ku e keni fitorėn, po nėse hiqni dorė
(nga lufta kundėr Pejgamberit), ajo do tė jetė nė dobinė tuaj, e nėse ju
ktheheni, edhe Ne kthehemi. Ana (grumbulli) juaj nuk do tju vlejė asgjė edhe
nėse ėshtė e madhe, sepse All-llahu ėshtė me besimtarėt.
Sikur tė dinte All-llahu pėr ndonjė tė mirė prej tyre, do ti bėnte tė dėgjojnė,
po edhe sikur ti bėnte tė dėgjojnė, ata do tė zbrapseshin tė shtrembėr.
O ju qė besuat, pėrgjigjuni All-llahut dhe tė dėrguarit kur ju ftojnė pėr atė qė
ju jetėson (ju ngjall), dhe dijeni se All-llahu ndėrhyn ndėrmjet njeriut dhe
zemrės sė tij, dhe se te Ai do tė tuboheni!
Pėrkujtoni kur ishit pakicė e tė dobėt nė tokė, tė frikėsuar se do tju
rrėmbejnė njerėzit, e Ai ju mundėsoi vend tė dhe ju pėrkrahu me ndihmėn e Tij,
ju furnizoi me tė mira, qė tė jeni mirėnjohės.
O ju qė besuat, nėse keni frikė All-llahun, Ai do tė vėrė udhėzim (nė zemrat
tuaja) pėr ju, do tua mbulojė tė kėqiat, do tua falė mėkatet. All-llahu ėshtė
dhurues i madh.
Pėrkujto (o i dėrguar) kur ata qė nuk besuan thurnin kundėr teje; tė ngujojnė,
tė mbysin ose tė dėbojnė. Ata bėnin plane, e All-llahu ėshtė mė i miri qė
asgjėson (dredhitė).
E kur atyre u lexohen ajetet Tona (Kurani), thonin: Kemi dėgjuar (kėso
fjalėsh) dhe sikur tė donim edhe ne do tė thonim diēka tė ngjajshme me kėtėdhe
se ky nuk ėshtė gjė tjetėr pos mit i lashtė.
ēka kanė ata qė tė mos i dėnojė All-llahu, kur ata janė qė pengojnė (tė tjerėt)
nga xhamia e shenjtė (Qabja), e edhepse nuk janė mbikėqyrės tė saj. Kujdestarėt
e saj janė vetėm ata qė ruhen (tė devotshmit), por shumica e tyre nuk ėshtė qė
di.
Ata qė nuk besuan, shpenzojnė pasurinė e tyre pėr tė penguar nga rruga e
All-llahut. Ata do tė shpenzojnė atė dhe ajo do tė bėhet dėshprim i tyre, e
madje ata do tė mposhten. E ata qė mohuan, do tė pėrmblidhen vetėm nė Xhehennem.
(Kjo masė) Qė ta dallaojė All-llahu tė keqin nga i miri, dhe qė tė kėqinjėt
njėri mbi tjetrin, ti hedhė nė Xhehennem. E tė tillėt janė mė tė dėshpruarit.
Thuaju atyre qė nnuk besuan nėse heqin dorė (nga rruga e tyre e gabuar dhe
besojnė) do tu falet e kaluara, po nėse vazhdojnė, ligji (i Zotit), izbatuar
ndaj tė parėve ėhtė i ditur (edhe ju do tju zė).
Luftoni ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė
bėhet vetėm pėr All-llahun. Po nėse ata ndalen (i japin fund mosbesimit),
All-llahu ėshtė mbikėqyrės pėr atė qė veprojnė.
Ju (besimtarė) ta dini se njė e pesta e asaj qė fituat, nga ndonjė send, i takon
(pėrkujtuesve tė) All-llahut, tė dėrguarit tė Tij, tė afėrmve tė tij (tė
dėrguarit), jetimėve, nevojtarėve dhe atyre nė mėrgim, (ky ėshtė pėrcaktimi i
Zotit), nėse keni besuar All-llahun, dhe atė, (Kuranin) qė ia zbritėm robit
Tonė (Muhammedit) ditėn e furkanit (ditėn e Bedrit, kur u dallaua e vėrteta nga
e shtrembėra), ditėn e konfrontimit tė dy grupeve. All-llahu ėshtė i fuqishėm
pėr ēdo gjė.
Kur ju ishit nė bregun e afėrt tė luginės, e ata nė bregun e largėt tė saj (ju
ishit kah Medina e ata kah Meka), ndėrsa karavani ishte mė poshtė prej jush (kah
deti). Dhe, sikur tė ishit ju ata qė njėri tjetrit i keni caktuar takimin, do ta
thyenit caktimin. Por All-llahu ishte Ai qė zbatojė ēeshtjen e kryer tanimė, e
tė shkatėrrojė me argument atė qė u shkatėrrua dhe tė bėjė tė jetojė me
argumentet atė qė jetoi. All-llahu vėrtet dėgjon e di.
Dhe (pėrkujto) kur All-llahu ti dėftoi ty ata nė ėndėrr, tė paktė nė numėr, e
sikur ti dėftonte shumė, ju do tė dobėsoheshit e do tė grindehsit pėr ēėshtjen
(e luftės), por All-llahu ju shpėtoi. All-llahu vėrtet e di shumė mirė se
ēmbajnė kraharorėt (zemrat).
Pėrkujtoni kur u takuat (nė sheshin e luftės), e Ai bėri qė ata nė sytė tuaj tė
duken pak, e po ashtu edhe ju tė dukeni nė sytė e tyre pak; e bėri kėtė pėr tė
zbatuar All-llahu njė ēėshtje qė ishte e vendosur. Vetėm te All-llahu ėshtė
pėrfundimi i ēėshtjeve.
Dhe respektone All-llahun e tė dėrguarin e Tij, e mos u pėrēani mes vete e tė
dobėsoheni e ta humbni fuqinė (luftarake). Tė jeni tė durueshėm se All-llahu
ėshtė me tė durueshmit.
Mos u bėni si ata qė dolėn prej shtėpive tė tyre sa pėr krenari e pėr ti parė
bota, e qė pengonin nga rruga e All-llahut. All-llahut nuk mund ti shpėtojnė me
atė veprim tė tyre.
Pėrkujto (Muhammed) kur shejtani u dha guxim pėr veprat e tyre dhe tha: Ska
kush qė mund tiu mposhtė sot ju, unė jam mbrojtės Juaji! E kur u ballafaquan
tė dy grupet, ai u tėrhoq prapa e tha: Unė tėrhiqem prej jush, unė shoh ēka nuk
shihni ju, unė i frikėsohem All-llahut. All-llahu ndėshkon shumė ashpėr.
Kur hipokritėt dhe ata qė nė zemrat e tyre kishte sėmundje (dyshim) thanė: Kėta
(muslimanėt) i ka mashtruar feja e tyre (skanė fuqi tė luftojnė). Po kush
mbėshtetet nė All-llahun, ska dyshim, se All-llahu ėshtė mgadhnjyes i urtė.
Sikur ti kishe parė engjėjt kur ua marrė shpirtin atyre qė mohuan (do tė shihje
tmerr), u binin fytyrave dhe shpinave tė tyre (para, prapa): Shijoni dėnimin e
djegjes!
Edhe idhujtarėt, siē e kishte traditė populli i faraonit, e dhe ata qė ishin
para tyre, i mohuan argumentet e All-llahut, e pėr shkak tė mėkateve All-llahu i
skatėrroi. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm, ndėshkues i ashpėr.
Kėtė (masė ndėshkuese) e bėri ngase All-llahu nuk ishte ndryshues i njė begatie,
tė cilėn ia ka dhuruer njė populli, derisa tė ndryshojė ai vetė nė vetvete (tė
bėhet pėrbuzės i sė mirės) dhe ngase All-llahu dėgjon (ēka thonė) dhe di (ēka
punojnė).
Ashtu siē ishte traditė e popullit tė faraonit dhe atyre qė kishin qenė mė parė,
qė i konsideronin tė rreme faktet e Zotit tė tyre, e Ne pėr kėto tė kėqija tė
tyre i shkatėrruam, e popullin e faraonit (edhe faraonin) e fundosėm, por tė
gjithė kėta ishin dėmtues tė vetes sė tyre.
Kėta janė ata prej tė cilėve ti pate marrė premtimin (se nuk do tė ndihmojnė
idhujtarėt) e tė cilin ata nuk e ruajtėn por si ēdo herė e thyejnė premtimin e
tyre.
Nėse ti e tradhtinė e njė populli (ndaj marrėveshjes), atėherė edhe ti ua dh
atyre (marrėveshjen) nė mėnyrė tė njejtė, sepse All-llahu nuk i do ata qė
tradhtojnė (fshehurazi).
E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi force, (mjete luftarake e kuaj tė caktuar
pėr betejė kundėr atyre (qė tradhtojnė) e me tė, (me pėrgatitje) ta frikėsoni
armikun e All-llahut, armikun tuaj dhe tė tjerėt, tė cilėt ju nuk i dini (se
kush janė), e All-llahu i di ata. ēkado qė shpenzoni pėr rrugė tė All-llahut,
ajo do tju konpenzohet dhe nuk do tju bėhet padrejtė.
Dhe Ai ėshtė qė bashkoi zemrat e tyre. Edhe sikur ta shpenzoshe gjithė ata qė
ėshtė nė tokė, nuk do tė mund ti bashkoje zemrat e tyre, por All-llahu bėri
bashkimin e tyre, pse Ai ėshtė i gjithėfuqishėm, i urtė.
O Pejgamber! Nxiti besimtarėt pėr luftė. Nėse prej jush jaė tė durueshėm, (trima
tė fqishėm), do ti mundni dyqind, e nėse janė njėqind, do ti mundni njėmijė
sish qė nuk besuan, pėr shkak se ata janė njerėz qė nuk kptojnė (pse luftojnė).
All-llahu ju bėri lehtėsim tash duke ditur se jeni dobėsuar. Nėse prej jush janė
janė njėqind tė durueshėm, do ti mundni dyqinnd, e nėse prej jush janė njėmijė,
me ndimėn e Zotit do ti mundni dy mijė. All-llahu ėshtė me ata qė janė tė
durueshėm.
Pėr asnjė pejgamber nuk ke qe me vend tė ketė robėr derisa ta ketė dėrmuar me
luftė (armikun) nė tokė. Ju keni pėr qėllimpėrjetimet e kėsaj bote, ndėrsa
All-llahu dėshiron pėr ju Ahiretin. All-llahu mbizotėron ēdo gjė, di ēka ėshtė e
mirė pėr robtė.
Po tė mos ishte dispozita e hershme e caktuar prej All-llahut (qė tė mos dėnohet
ai qė pėrpiqet, po nuk qėllon), juve do tju kishte goditur njė dėnim i madh pėr
atė qė e morėt.
Pra, (ėshtė e lejuar preja e luftės) hani atė qė e fituat me luftė, si tė lejuar
dhe tė mirė, pėrmbajuni dispozitave tė All-llahut se All-llahu ėshtė Ai qė falė
dhe qė mėshiron.
O Pejgamber! Thuaju atyre robėrve qė i keni nė duart tuaja se posa tė vėrejė
All-llahu ndonjė tė mirė (besim tė drejtė e tė sinqertė) nė zemrat tuaja, Ai u
jep edhe mė shumė tė mira nga ajo ēka ėshtė marrė nga ju, ua falė gabimet, se
All-llahu falė pa masė, se ėshtė mėshirues i madh.
E nėse (robėrit) duan tė tradhėtojnė ty, ata mė parė tradhtuan All-llahun, (nuk
besuan) e Ai (tė ndihmojė), tė mundėsojė tė ngadhnjesh ndaj tyre. Alahu i di tė
gjitha ndodhitė, vepron me urtėsinė e Tij.
Ėshtė e vėrtetė se ata qė besuan, u shpėrngulėn dhe luftuan me pasurinė e tyre
nė rrugėn e All-llahut, dhe qė strehuan (tė shpėrngulurit) dhe u ndihmuan, tė
tillėt janė miq tė njėri tjetrit (nė ndihmė dhe nė trashėgim). Ata qė besuan por
qė nuk u shpėrngulėn, ju nuk keni pėrkujdes as ndihmė pėr ta deri sa tė
shpėrngulen edhe ata. E nėse ata kėrkojnė ndihmė prej jush pėr ēėshtjen e fesė,
atėherėjeni tė obliguar tu ndihmoni, pėrveē nėse ėshtė puna kundėr njė populli
qė me tė keni marrėveshje (nuk mund tu ndihmoni nė luftė kundėr atij populli).
All-llahu mbikėqyr atė qė veproni.
Ata qė e mohuan tė vėrtetėn janė miq tė njėri-tjetrit. E nėse nuk e bėni atė (tė
ndihmoni e tė kujdeseni njėri-tjetrin), bėhet trazirė dhe rrėmujė e madhe nė
tokė.
Po at qė besuan, migruan dhe luftuan pėr rrugėn e All-llahut, dhe ata qė
strehuan dhe ndimuan, janė besimtarė tė vėrtetė. Atyre u takon falje (e
mėkateve) dhe furnizimi nė mėnyrė tė ndershme.
Ndėrsa edhe ata qė besuan mė vonė, e qė u shpėrngulėn dhe luftuan sė bashku me
ju, janė tė njejtė me ju (nė tė drejta). E, (sipas dispozitave), farefisi ka mė
pėrparėsi ndaj njėri-tjetrit (se sa ensarėt e muhaxhirinėt). All-llahu di nė
hollėsi pėr ēdo send.