Ai ėshtė qė krijoi qiejt dhe tokėn vetėm pėr gjashtė ditė, pastaj qėndroi mbi
Arsh. Ai e di ēka futet nė tokė dhe ēka del prej saj, ēka zbret nga qielli dhe
ēka ngritet nė tė, dhe Ai ėshtė me ju kudo qė tė jeni, All-llahu ėshtė
pėrcjellės i asaj qė punoni.
Besoni All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij dhe jepni nga ajo qė Ai u bėri
trashėgues nė tė, se ata qė besuan prej jush dhanė pėr hir tė Zotit, ata kanė
shpėrblim tė madh.
ēkeni ju qė nuk i besoni All-llahut, kue i dėrguari i Tij ju thėrret ti besoni
Zotit tuaj dhe kur Ai ka marrė besėn tuaj, nėse jeni besimtarė (o sot o kurrė).
Ai robit tė vet i shpall argumente tė qarta pėr tiu nxjerrė juve prej
errėsirave ne dritė. E, ska dyshim se All-llahu ėshtė i butė e i mėshirshėm
ndaj jush.
E, ēkeni ju qė nuk jepni pėr rrugėn e All-llahut, kur dihet se All-llahut i
mbesin trashėgim qiejt dhe toka? Nuk janė tė barabartė prej jush ata qė dhanė
nga pasuria e tyre dhe luftuan para ēlirimit, sepse tė tillėt kanė vlerė tė
madhe nga ata qė dhanė dhe luftuan pas. Por tė gjithve All-llahu u premyoi tė
mirat; All-llahu di ēka punoni.
(Pėrkujto) Ditėn kur i sheh besimtarėt dhe besimtaret qė drita e tyre flakėron
para tyre dhe nė djathtė tė tyre. (U thuhet) Myzhde e juaj sot janė Xhennetet
nėn tė cilat rrjedhin lumenj, aty do tė jeni pėrgjithmonė. E ajo ėshtė fitore e
madhe.
Ditėn kur hipokritėt dhe hipokritet atyre qė besuan u thonė: Na pritni (ose na
shikoni) tė ndriēoheni prej dritės suaj! U thuhet: Kthehuni prapa jush (nė
dynja) e kėrkoni ndonjė dritė! Atėherė vihet ndėrmjet tyre njėfarė muri qė ka
njė derė, e brendia e tij ėshtė mėshirė (Xhenneti), e ana e jashtme e tij ėshtė
dėnimi (zjarri).
(Hipokritėt e mbetur nė errėsirė) I thėrrasin ata (besimtarėt): A nuk kemi qenė
edhe ne sė bashku me ju!? (Besimtarėt pėrgjigjen): Po, por ju e shkatėrruat
veten (me hipokrizi), ju prisnit kob tė zi pėr besimtarėt, ju dyshonit ēėshjtet
e fesė dhe ju mashtruan shpresat e kota deri kur ju erdhi caktimi i All-llahut
(vdekja) dhe ashtu, mashtruesi ju mashtroi.
E sot, prej jush nuk pranohet ndonjė kompensim e as prej atyre qė nuk besuan,
vendi juaj ėshtė zjarri, ai ėshtė ndihma e juaj: sa pėrfundim i keq ėshtė ai.
A nuk ėshtė koha qė zemrat tė zbuten me kėshillat e All-llahut dhe ne atė tė
vėrtetėn qė zbriti (me Kuran), e tė mos bėhen si ata, tė cilėve u ėshtė dhėnė
libri mė parė e zhgjati koha dhe zemrat e tyre u shtangėn e shumė prej tyre janė
jashtė rrugės.
Ata qė besuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ata janė tė sinqertit dhe
dėshmorėt te Zoti i tyre, ata kanė shpėrblimin e vet, ndėrsa ata qė e mohuan dhe
pėrgėnjeshtruan faktet Tona, ata janė banues tė Xhehennemit.
Ju njerėz dijeni se jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se lojė, kalim kohe
nė argėtim, stoli, krenari mes jush dhe pėrpjekje nė shtimin e pasurisė dhe tė
fėmijve, e qė ėshtė shembull i njė pėrpjekje nė shtimin e pasurisė dhe tė
fėmijve, e qė ėshtė shembull i njė shiu prej tė cilit bima habit bujqit, e
pastaj ajo thahet dhe e sheh atė t verdhė, mandej tė thyer e llomitur, e nė
botėn tjetėr ėshtė dėnimi i rėndė, por edhe falje mėkatesh dhe dhurim i
kėnaqėsisė nga All-llahu; pra jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se
pėrjetim mashtrues.
Shpejtoni nė atė qė e fitoni falje prej Zotit tuaj dhe Xhennetit qė gjėrsia e
qiellit e tokės, i pėrgaditur pėr ata qė i besuan All-llahut dhe tė dėrguarve tė
Tij. Ajo ėshtė dhunti e All-llahut ė ia jep kujt tė dojė, All-llahu ėshtė
dhurues i madh.
Nuk ndodh asnjė fatkeqėsi nė tokė e as nė trupin tuaj, e qė tė mos jetė nė
shėnime (libėr - Lehvi Mahfudh) para se tė ngjajė ajo, e kjo pėr All-llahun
ėshtė e lehtė.
Ashtu qė tė mos dėshproheni tepėr pėr atė qė u ka kaluar, e as tė mos gėzohi
tepėr me atė qė Ai u ka dhėnė, pse All-llahu nuk e do asnjė arrogant qė u
lavdėrohet tė tjerėve.
Tė cilėt vetė bėjnė koprraci dhe me koprraci i kėshillojnė njerzit. E kush
largohet prej dhėnies, le ta dijė se All-llahu ėshtė i begatshėm, i lavdishėm.
Ne i dėrguam tė dėrguarit Tonė me dokumente tė qarta dhe Ne zbritėm me ata
librin dhe drejtėsinė qė ti pėrmbahen njerėzit tė sė drejtės. Ne e kemi zbritur
edhe hekurin qė nė tė ka forcė tė fortė dhe dobi pėr njerz, e edhe pėr tu ditur
te All-llahu se kush ndihmon Atė (rrugėn e Tij) dhe tė dėrguarit e Tij duke i
besuar tė fshehtės. Ska dyshim se All-llahu ėshtė furnizues, mbizotėrues.
Ne Nuhun dhe Ibrahimin i zgjodhėm tė dėrguar e pasardhėsve tė atyre dyve ua
dhamė pejgamberllėkun dhe librin, e disa prej tyre po shumė prej tyre mbetėn
jashtė rrugės.
Pastaj vazhduam pas tyre me tė dėrguarit Tanė, e pas tyre dėrguam Isain tė birin
e Merjemes dhe atij ia dhamė Ingjillin, e nė zemrat e ithtarėve tė tij dhuruam
butėsi e mėshirė, ndėrsa murgėsinė ata vetė e shpikėn. Ne atė nuk ua bėmė
obligim atyre, mirėpo edhe pse kishin pėr qėllim me tė vetėm tė arrijnė
kėnaqėsinė e All-llahut, ata nuk iu pėrmbajtėn asaj si duhet pėrmbajtur, prandaj
atyre qė besuan, Ne u dhamė shpėrblimin e tyre, po shumica prej tyre janė
mėkatarė (jobesimtarė).
O ju qė keni besuar, kinie frikė All-llahun dhe vazhdoni me besim ndaj tė
dėrguarit tė Tij, se Ai ju jep dyfish nga mėshira e tij, ju dhuron dritė qė ecni
me tė, ju falė mėkatet tuaja All-llahu ėshtė mekatfalės, mėshirues.
Le ta dinė ithtarėt e librit se ata nuk kanė asgjė nė dorė ng mirėsia e
All-llahut dhe se tė gjithė e mira (pejgamberllėku, shpallja) ėshtė nė dorė tė
All-llahut, e Ai ia jep kujt tė dojė, All-llahu ėshtė dhurues i madh.